Turbūt sutiksit – visos mamos skirtingos. Mes – dvi draugės ir dvi mamos – ne išimtis. Jau senokai pastebėjome kaip mūsų asmenybių skirtumai atsispindi vaikų auginimo principuose ir požiūryje. Žinoma, prisideda ir aplinkybių loterija. Bet dažniausiai viskas susiję su tuo, ką mąstome ir kaip elgiamės. Kurdamos MAMA SAKĖ natūraliai atsiradome ir mes – mama RAMYBĖ ir mama AUDRA. Taigi, susipažinkime dar kartą.
Man viskas verda – arba nervai arba gyvenimas, kuriame jausmų, išgyvenimų, nuotykių su šypsena ir ašaromis labai daug. Atkeliavus dukrytei viskas buvo sunkiau nei maniau. Gimdymo procesas kitoks, primenantis filmą. Po pirmo stebuklėlio mėnesio vyro beveik nebuvo namie, nes visą laiką skyrė mūsų namų statyboms ir darbams. Močiutė, seneliai, tetos, dėdės ar bet kokia, bent penkių minučių pagalba už šimtų ir net tūkstančių kilometrų. Vizitai poliklinikoj, skiepai, dantų dygimas, pasivaikščiojimai lauke, dušas, buitis, bandymas valgyti, milijonas nemiegotų naktų, diena po dienos – visada viena su dukra. Jokios pagalbos!!! Nei minutės laiko sau. Nekalbu apie šukuosenas, manikiūrą, masažus, kosmetiką, dienos miegą ar lepu lepu pertraukėles. Tokia mano motinystės pradžia. Pasaulis tikrai apvirto aukštyn kojom mažiausiai tris kartus. Esu emocionalus žmogus, tad galima tik įsivaizduoti, kad atsiradus vaikeliui ir viską laikant vienai gyvenimas atrodė kaip kibiras benzino į Joninių laužą. Ašaros, baimės, stresas, nuovargis ir žodžiai, kad nebegaliu…BET. Nei už ką nekeisčiau šios patirties. Dukra – nuostabiausias įvykis mano gyvenime. Tai dovanų dovana. Ji moko ir keičia mane, mano požiūrį, prioritetus. Stengiuosi ieškoti išeities be ašarų ir draskymosi, kasdienybėje tampu ramesnė. Tačiau nenustygstantis žmogiukas gyvena viduje. Jis nėra blogis ar trukdis. Atvirkščiai – tai mano amžinas variklis, idėjų šaltinis, kūryba, fantazija, energija ir laisvė. O visa tai dar labiau sustiprina meilė dukrytei, vyrui ir gyvenimui. Tokia jau esu aš – mama AUDRA!
