Kai naktį nutyla garsai,Ateina Ramybė lėtai.Ji neša stebuklą tenai,Kur laukia Kalėdų vaikai. Išpūtę mažas akeles,Jie tiesia putlias rankeles,Į dovanas jau supakuotas,Visiems skrupulingai paruoštas. Dalina Ramybė ne daiktus,Ir ne lėles ar žaidimus blizgius.Ji teikia tėvų meilės laiką,Taip džiugina kiekvieną vaiką. Tada ir ateina stebuklasSpindi akys laimės žvaigžde.Nereikia nei valgių nei filmų,Svarbiausia laikai glėbyje. Kalėdos – tai …
Dovanos visuomet buvo laikomos neatsiejama švenčių dalis. Vaikystėje šventėms tėvai įteikdavo to, ko praktiškai trūkdavo – knygų, drabužių, dažų ar pieštukų. Tačiau močiutės dovanos buvo geriausios. Kartą ji pagamino skudurinę Onutę – mielomis siuvinėtomis akimis, skiautelių drabužiais ir net įsiūta medžiagine širdele. Šeimoje buvo įprasta dalintis rankomis iš širdies kurtomis dovanos. Tačiau mokykloje susirinkus po …
Pagaliau, pagaliau, pagaliau! Šventės jau ant slenksčio. Ta proga, iš lauko nusprendėme įsinešti dar nuo praeitų metų augintą gyvą eglutę. Pirkome su mintimi, kad ji augs kartu su dukrele. Ak, tas fantastiškas gaivos kvapas! Mažylė strikinėja aplink kaip voverytė, vis mėgindama paglostyti žaliąjį grožį. „Duja, popa“, – įsidūrusi į eglės šakelę skundžiasi ji. Žiūriu į …
Atsiminimai Kalėdų laukimo laikotarpyje man tokie pat neatsiejami kaip cinamono, žvakės, kepamų sausainių ir žalios gyvos eglutės kvapai. Tomis paskutinėmis savaitėmis prieš metų šventes į mintis grįžta istorijos, iš kurių su šeima visada prisijuokdavom. Kaip tik šiandien, uždegus dar vieną advento vainiko žvakutę, į atmintį grįžo vienas spalvingas nutikimas. Buvo normali žiema. Sakydama normali, turiu …
– Nagi, tėti, papasakok dar kartą, – atsigulus į lovą ir viltingai žiūrėdama mėlynom akim prašo mergaitė. – Bet juk tu pati mintinai žinai, – atsakė tėtis su šypsena, lendančia pro ūsus. – Na gerai, bet tikrai paskutinį! Patenkinta, kad laimėjo nuožmias derybas, patogiau įsirangiusi lovoje mergaitė susidėjo rankeles ir ėmė laukti gerai žinomos istorijos. …